Vidmantas Alekna: medicinos mokslų daktaras, geriatras, gerontologijos profesorius ir Vilniaus universiteto Gerontologijos tyrimų grupės mokslinis vadovas; LR Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantas geriatrijos klausimais, šiuo metu – Lietuvos gerontologijos ir geriatrijos asociacijos prezidentas; EUGMS valdybos narys; UEMS Geriatrijos sekcijos delegatas iš Lietuvos; mokslo žurnalo „Gerontologija“ vyriausiasis redaktorius. Gerontologijos tyrimus V. Alekna koordinuoja ir atlieka nuo 1993 m. Pagrindinė jo tyrimų kryptis – senėjimo procesas ir sveiko senėjimo veiksniai. Tyrimuose nagrinėjami rizikos veiksniai ir bendra senyvo amžiaus žmonių sveikatos ir ligų būklė bei specifinės geriatrijos problemos, turinčios įtakos funkciniam savarankiškumui; senėjimo ir lėtinių ligų įtaka gyvenimo kokybei ir psichinei sveikatai. V. Alekna vadovauja geriatrinių ligų, tokių kaip sarkopenijos, išsekimo sindromo, osteoporozės paplitimo, diagnostikos ir gydymo tyrimams. Jis yra daugiau nei 160 mokslinių publikacijų bendraautorius.
Justina Kilaitė: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vidaus ligų šeimos medicinos ir onkologijos klinikos jaunesnioji asistentė. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantė, baigiamojo darbo pavadinimas „Genomo ir fenomeno biožymenų, susijusių su senyvo amžiaus žmonių sarkopenija ir išsekimo sindromu, paieška ir analizė“. Europos geriatrijos medicinos draugijos ir Didžiosios Britanijos geriatrijos draugijos narė. Moko medicinos bakalauro studijų studentus apie geriatriją ir gerontologiją. Vilniaus universiteto Geriatrinės medicinos studijų programos komisijos narys. Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis - sarkopenija ir išsekimo sindromas.
Valentina Ginevičienė: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros (VU MF BMI ŽMGK) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja. V. Ginevičienė yra pagrindinė Lietuvos fizinio pajėgumo genetikos, kineziogenomikos ir sportininkų genomo tyrimų specialistė Lietuvoje, žinoma tarptautiniu mastu, kasmet dalyvauja įvairiuose konferencijose, kongresuose, seminaruose, mokymuose Lietuvoje ir užsienyje. V. Ginevičienė turi ilgametę darbo patirtį dirbant Lietuvos olimpiniame sporto centre (LOSC), dalyvaujant Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų genomo įvairovės tyrimų programoje. Nuo 2006 m. iki 2018 m. bendradarbiaujant LOSC ir VU MF ŽMGK, mokslininkė vykdė genetinius sportininkų tyrimus, jos dėka 2006 m. VU MF ŽMGK sukurta ir iki dabar kaupiama Lietuvos sportininkų DNR biobazė. 2010 m. V. Ginevičienė apgynė disertaciją temą “Žmogaus genomo sričių, susijusių su greita ir ilgalaike adaptacija fiziniam krūviui, įvairovės analizė”. Šiuo metu atlieka molekulinius genetinius tyrimus, turi bioinformacinės analizės darbo patirtį ir kompetenciją vykdyti genominius tyrimus, analizuoja žmogaus fizinį pajėgumą lemiančių genetinių DNR žymenų įtaką individualioms organizmo savybėms, traumų atsiradimui bei jų profilaktikai. Nuo 2015m. iki dabar dalyvauja tarptautiniame „Athlome Project Consortium“ - tai visų pasaulio sporto genetikų konsorciumas, kurio pagrindinis tikslas yra įvertinti geriausių pasaulio sportininkų genetinę įvairovę taikant naujausias omikos (genomikos, transkriptomikos, proteomikos, metabolomikos, epigenomikos) tyrimų technologijas. Mokslinių interesų sritis apima žmogaus fizinio pajėgumo genomika, molekulinė sveiko senėjimo ir ilgaamžiškumo biologija, kineziogenomika, nutukimo genetika, sporto medicina, sportinės traumos ir jų prevencija, -omikos technologijos ir kiti tarpdalykiniai tarptautinio lygio biomedicinos mokslų srities tyrimai. V. Ginevičienė paskelbė apie 30 mokslinių straipsnių ir savo tyrimų rezultatus skleidė daugiau nei 60 tarptautinių mokslinių konferencijų. Ji yra Lietuvos ir Europos žmogaus genetikos draugijų, Baltijos sporto mokslo draugijos ir Lietuvos sporto medicinos federacijos narė.
Erinija Pranckevičienė: biomedicinos mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedroje. Dėsto bioinformatiką; veda seminarų kursą molekulinės genetikos, genomikos ir epigenomikos srityse; dėsto genomo struktūros ir duomenų gavybos iš sistemų biologijos kursą (VU magistrantams). Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys: bioinformatika, naujos kartos sekoskaitos duomenų analizė, viso egzomo sekos duomenų analizės kūrimas, didelio našumo kompiuterija. 2014-2016 m. dirbo Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos projekto UNIGENE (Unique genomo variants in congenital neurodevelopmental disorders) vykdytoja. 2016 m. įmonėje Athletigen Inc. (Halifaksas, Kanada) sukūrė ir išbandė programinės įrangos įrankius, skirtus apskaičiuoti žmogaus sportinių savybių poligeninius balus. Podoktorantūros akademinės stažuotės metu Otavos universitete (Otava, Kanada) 2017 m. atliko nukleosomų pozicionavimo pacientų DNR sekose ir jų poveikio su stresu susijusių genų reguliavimui, naudojant naujos kartos sekoskaitos duomenis (MNase-Seq). Dalyvavo Rytų Ontarijo vaikų ligoninės (Otava, Kanada) regioninės genetikos programos 2018–2019m. validacijos tyrime, skirtame pritaikyti atvirojo kodo programinės įrangos įrankius klinikinių egzomų sekos duomenų analizei, ir suteikė bioinformacinę pagalbą įgyvendinant tyrimų planą. Ji yra daugiau nei 80 mokslinių publikacijų autorė ir bendraautorė.
Asta Mastavičiūtė: medicinos mokslų daktarė, geriatrė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto asistentė. Geriatrinės medicinos, skirtos medicinos bakalauro ir magistrantūros studijų studentams, dėstytoja. Vilniaus universiteto Geriatrinės medicinos studijų programos komiteto pirmininkė. Mokslinio žurnalo „Gerontologija“ redaktorė. Europos senėjimo medicinos akademijos narė. Pagrindinė tyrimų sritis yra senėjimo procesas, sarkopenija ir išsekimo sindromas, polifarmacija, depresijos ir vaistų kaskados senyvo amžiaus žmonių populiacijoje. Ji atlieka sarkopeniją turinčių senyvo amžiaus žmonių biomedicininius tyrimus, daugiausia susijusius su fiziniu funkcionavimu, gyvenimo kokybe ir reabilitacija. 2012 m. apgynė disertaciją „Senų žmonių kūno sudėtis ir jos ypatumai esant sarkopenijai“.
Ildus Ahmetov: biomedicinos mokslų daktaras, genetikos ir epigenetikos dėstytojas/docentas, Sporto ir mankštos mokslų tyrimų institutas (Research Institute for Sport and Exercise Sciences), John Moores universitetas, Liverpulis, Jungtinė Karalystė. Asmeninis profilis universiteto el.puslapyje; Kazanės valstybinio medicinos universiteto Molekulinės genetikos laboratorijos vadovas, Kazanė, Rusija; Sankt Peterburgo kūno kultūros tyrimų instituto (St Petersburg Research Institute of Physical Culture), Sankt Peterburgo, Rusijos sporto genetikos laboratorijos vadovaujantis mokslininkas. Leidinio „Biology of Sport“ sporto genetikos skyriaus asocijuotasis redaktorius, ir knygos „Sports, exercise, and nutritional genomics current status and future directions“ („Sportas, mankšta ir mitybos genomikos dabartinė būklė ir ateities kryptys“), 2019 m., redaktorius (leidėjas: Academic Press). Turi fenotipinės analizės (mitybinės būklės įvertinimo, antropometrijos ir funkcinių testų: su jėga ir ištverme susijusių parametrų atliekant įvairius pratimų režimus), biocheminės, genetinės ir bioinformatinės analizės patirties bei genominių tyrimų (plataus masto genomo asociacijos tyrimai) patirties; teikia konsultacijas genetinės medicinos, sporto ir mitybos klausimais. Paskelbė daugiau nei 470 straipsnių ir santraukų konferencijų ir kongresų darbuose, įskaitant 172 recenzuojamus mokslinius straipsnius Rusijos ir tarptautiniuose žurnaluose (daugiausia kaip pagrindinis autorius), išleido 4 monografijas / knygas ir 20 knygų skyrių (straipsnius rasite adresu https:// www.researchgate.net/profile/Ildus_Ahmetov/publications; profilis „Scopus“ .
Ieva Eglė Jamontaitė: medicinos mokslų daktarė, kinezitrapeutė, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedros asistentė.Jungtinio reabilitacijos studijų programų komiteto narė, kineziterapijos bakalauro studijų programos koordinatorė. Lietuvos kineziterapeutų draugijos valdybos narė, aktyviai dalyvauja Europos kineziterapijos aukštųjų mokyklų tinklo veikloje. 2009 m. apgynė disertaciją „Kineziterapijos ir ciklinės treniruotės poveikis asmenų savarankiškumui ir mobilumui ankstyvuoju reabilitacijos periodu po galvos smegenų insulto“. Pagrindinės mokslinių interesų kryptys: kineziterapijos poveikio tyrimai sergančiųjų neurologinėmis ir judamojo atramos aparato ligomis motorikai, pusiausvyrai bei eisenai.
Rūta Dadelienė : Vilniaus universiteto, Medicinos fakulteto, Sveikatos mokslų instituto, Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedros docentė. Ji turi biomedicinos mokslų daktaro laipsnį ir habilitacijos procedūrą. Yra jungtinio Reabilitacijos studijų programų komiteto pirmininkė. Jos moksliniai interesai – kūno prisitaikymas prie įvairios fizinės veiklos, kurią demonstruoja sveiki ar neįgalūs asmenys; sveiko gyvenimo būdo veiksniai, sveikas senėjimas. Mokslinio darbo rezultatai pristatyti 20-tyje tarptautinio lygmens straipsnių, tarptautiniuose moksliniuose kongresuose, konferencijose ir simpoziumuose.